Marguerite Duras – viena ryškiausių ir įdomiausių XX amžiaus antrosios pusės Prancūzijos rašytojų – mums pažįstama iš romanų, jau išverstų į lietuvių kalbą: „Moderato cantabile“, „Hirosima, mano meile“, „Meilužis“, „Lolos V. Stein apžavėjimas“, „Jūrininkas iš Gibraltaro“. Sudėtinga biografija, intensyvus intelektualinis gyvenimas ne vienam jos kūrybos tyrėjui kėlė klausimą – kas yra M. Duras? Autobiografijos ekspertė, išpažinties meistrė, moteris su daugybe kaukių, ramybės drumstėja, fikcijoje ieškanti tiesos?

„Meilužis“ – autobiografinis M. Duras romanas. Tai pasakojimas apie jaunos prancūzės ir kinų milijonieriaus meilę. Veiksmas vyksta trisdešimtųjų metų Indokinijoje, kai rašytoja pirmą kartą patyrė aistrą, „nuo kurios galima numirti“.

„Meilė“ pasakoja apie nenumaldomą ir negailestingą troškimą dar kartą išgyventi seniai įvykusią tragediją. Tobulos meilės, romano veikėjų akimis, nėra. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad M. Duras personažai gyvena stagnacijos būsenoje, iš tikrųjų jie tebelaukia ir tebeieško meilės, lyg ji galėtų išspręsti visas jų gyvenimo problemas. Nuolat pasikartojanti situacija: moters ir vyro susitikimas krizės metu, kai ankstesnis egzistavimas, regis, nebeįmanomas...