Ši knyga tęsia pasakojimą apie nepaprastą moterį, turinčią protėvių gabumų ir pirmapradžių šaltinių žinojimą… „Neišpranašavai tu, Nostradamai, šiurpių žemės kataklizmų datos. Tu savo mintimis juos sukūrei ir žmonių mintis baisiam įsikūnijimui priskyrei. Štai ir dabar virš žemės jos plevena, žmones beviltiškumu gąsdindamos. Tačiau dabar jos neįsikūnys. Aš – žmogus. Anastasija aš! Ir aš stipresnė už tave!“