Meilės dykuma pasakoja apie psichologines ir fizines tėvo bei sūnaus kančias ir moterį, kurią jie abu įsimyli. Daktarui Kurėžui Marija Kros yra galimybė pabėgti nuo kasdienybės ir patirti aistringą gyvenimą; jo sūnui Raimondui Marijos užvaldymas yra paskutinis žingsnis jo perėjimo į vyriškumą kelyje. Pati Marija yra viena labiausiai užburiančių Mauriako herojų – įtakingo Bordo verslininko meilužė, motina, gedinti vienintelio sūnaus mirties, ir moteris, pasižyminti milžiniška aistra bei vidine galia. Per šiuos tris veikėjus Mauriakas kuria įtaigų pasakojimą apie žmogaus troškimą, vainikuotą subtiliai genialia pabaiga.

1926 metais „Meilės dykuma“ buvo apdovanota Prancūzų akademijos Didžiuoju romano prizu.