Tilis vėl čia. Ir Marsija vėl pajunta baimę. Anksčiau jiedu net truputį draugavo. Bet jis darėsi vis įkyresnis. Beveik kasdien skambindavo jai ir tykodavo prie jos namų. Nuolat bandydavo ją paliesti, o paikos jo šnekos vis labiau trikdė Marsiją. Mokykloje jis, žinoma, sėdėjo šalia jos. Tačiau blogiausia, kad visi manė, jog jiedu pora. Ir štai vieną dieną Tilis įsivilioja ją į savo namus...Dabar jis vėl čia. Tilis trokšta, kad Marsija mylėtų jį taip, kaip jis ją myli. Nesvarbu, nori ji to ar ne. Egoistiškai mylėdamas Mariją Tilis be atvangos ją persekioja. Apimta kaltės ir gėdos jausmo, paauglė nedrįsta niekam apie tai prasitart, o tėvams keistas mergaitės elgesys atrodo tik paauglystės užgaida...