Įvairių kartų lietuvių poetų eilėraščiai apie žmogų – mažąją visatą, jo tikėjimą, žemiškos laisvės ir amžinybės troškulį; patiriamą žmogiškojo laiko baigmę ir nemirtingumą – per sąryšį su gamta, praeities ir ateities kartomis. Rinkinyje skamba filosofinė, ateistinė ir antiklerikalinė gaida.