Darbdaviui organizuojant darbą ir perduodant materialines vertybes darbuotojams, o darbuotojams atliekant darbo funkcijas darbdavio nustatytomis sąlygomis kyla rizika patirti žalą. Darbuotojams didesnė rizika kyla patirti žalą asmeniui , o darbdavys rizikuoja turtu. Skirtingi darbdavių ir darbuotojų tikslai bei ekonominė padėtis nulemia teisinio reguliavimo kryptis. Taigi akivaizdi būtinybė nustatyti sąlygas ir taisykles, kurios užtikrintų socialinio kompromiso sudarymą atlyginant žalą, kylančią dėl darbo teisinių santykių. Monografijos tyrimo objektas - materialinės atsakomybės darbo teisėje institutas, jo teisinio reglamentavimo ir taikymo problemos. Siekiama teoriniu ir praktiniu aspektu ištirti materialinės atsakomybės instituto taikymą darbo teisiniams santykiams, įvertinti materialinės atsakomybės darbo teisėje savarankiškumą ir pateikti galimas šio instituto tobulinimo kryptis.