Knygoje „Marso kronikos“ autorių domina ne tiek mechaniniai įtaisai ir aparatai, kiek žmogaus psichologija ir socialinis elgesys naujomis ir netikėtomis aplinkybėmis. Fantazijos apie ateitį čia skamba kaip įspėjimas žmonėms. Atvykę į Marsą žemiečiai naikina senuosius jo gyventojus, griauna nuostabius jų miestus, teršia aplinką ir skleidžia pigią masinę kultūrą.

„Marso kronikos“ patraukia skaitytoją ir nepaprasta menine įtaiga, ir vien Bradbury’iui būdingais romantiškais kosmoso vaizdais, ir subtilia, lyriška šią knygą sudarančių novelių nuotaika.