Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io (lingvistikos profesoriaus) 1975 metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protą, kalbą ir elgesį.

1976 metais sukurto NLP esmė išlieka nepakitusi – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti žmogaus subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti.

NLP kūrėjai, pasitelkę garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, įrodė, kad kiekvienas elgesys, kiekviena būsena turi struktūrą. Jos galima išmokti, ją galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP nėra visuotinai pripažįstamas, dėl jo iki šiol kyla ginčų. Taip pat ši metodika kritikuojama dėl jos pritaikymos galimybės manipuliavimui.

NLP (neurolingvistinis programavimas) ir Lietuvoje palaipsniui iš paslaptingos nedaug kam žinomos žinių srities tampa pripažįstama taikomosios psichologijos kryptimi.