1919-jų pavasarį į Kėdainius nuo Utenos atėjęs aštuoniolikmetis Bronius Zaranka įstojo į Panevėžio batalioną. Tais metais jis su batalionu (vėliau virtusiu 4-uoju pulku) nuėjo su mūšiais kelią nuo Panevėžio iki Daugpilio vydamas bolševikus. Dar tų metų rudenį pulko gretose jis kovėsi su bermontininkais prie Šaulių.

Veik po metų, 1920-jų rudenį jis su savo pulko draugais stojo prieš želigovskininkus, diena po dienos įnirtingai kaudamiesi Širvintų apylinkėse.

1924 m. pasirodžiusi jo atsiminimų knyga buvo pirma kareivių atsiminimų apie kovas už nepriklausomybę 1918–1920 m. knyga. Anot amžininkų, ji buvo parašyta paprastai, be mažiausių pasigyrimų ir vien tik iš paprasto eilinio kareivio akiračio bei galėjo būti pastatyta šalia įžymiausių tarptautinės šios rūšies literatūros atsiminimų, taigi be visa ko autorius davė mūs atsiminimų literatūrai vieną geriausių bei pavyzdingiausių veikalų.

Tačiau 1924 m. knygos leidimas neišvengė cenzūros, tad šis rengtas remiantis B. Zarankos atsiminimų rankraščiu.