Keistų dalykų nutinka Santa Marijoje. Miesto tarybos narys, vaistininkas Bartė, po dvylika metų trukusių nesėkmių įgyvendina savo seną svajonę – jam leidžiama įsteigti pirmąjį miestelio viešnamį. Į pagalbą jis pasitelkia verslumo gyslelę turintį Larseną, pramintą Maitvanagiu. Kas pirmam vyrui tik svajonė, antram tampa gyvenimo tikslu ir likimu. Bodėdamasis veidmainiška aplinka, nykia, nepakenčiama tikrove provincijos užkampyje, viskuo nusivylęs Maitvanagis puoselėja du tikslus – sutikti „idealią“ moterį ir įkurti „idealų“ viešnamį, tokį, „kokiu kiekvienas galėtų didžiuotis“.

Jaunuolis, vardu Chorchė, įsitikinęs, kad yra pasmerktas mirti jaunas, užmezga meilės ryšį su netekties skausmo palaužta savo velionio vyresniojo brolio Federiko našle Chulita. Ši žvelgia į Chorchę kaip į savo buvusį vyrą ir tariasi nešiojanti Federiko kūdikį, kurį vadina pačiu Federiku.

Viską stebi gydytojas Dijas Grėjas, tardamas sau: „Vieni nuo kitų mes skiriamės tik tam tikru savęs neigimo būdu, kurį arba pasirinkome patys, arba mums jį primetė aplinkybės.“

J. C. Onetti sukurtas Santa Marijos miestelis primena fikcinius G. Marquezo Makondą ir W. Faulknerio Joknapatofą.