Knygoje lyginamuoju aspektu analizuojami aktualiausi Lietuvos ir kitų Europos valstybių sutarčių teisės klausimai, Lietuvos teisės pozicija vertinama negriežtosios teisės (angl. soft law) instrumentų (PECL, DCFR, UNIDROIT principų) kontekste. Siekiama išsiaiškinti Lietuvos sutarčių teisės vietą europiniame kontekste, įvertinti dabartinio sutarčių teisinio reglamentavimo privalumus ir trūkumus, atskleisti Lietuvos sutarčių teisėje kylančias esmines problemas, įvertinti jų sprendimo būdų pagrįstumą, patikimumą, atitiktį šiuolaikinės teisės raidos tendencijoms ir nubrėžti galimas tolesnės Lietuvos sutarčių teisės raidos gaires. Knygoje aptariamos sutarčių teisės vienodinimo ir derinimo tendencijos, pristatoma sutarties sampratų įvairovė, analizuojamos įvairios sutarties gyvavimo stadijos – ikisutartiniai santykiai, preliminarioji sutartis, aktualiausi sutarties sudarymo, aiškinimo, negaliojimo, vykdymo ir nutraukimo klausimai. Atskiros knygos dalys skiriamos atstovavimo ir atsakomybės už sutarties neįvykdymą klausimams nagrinėti. Knyga skiriama aukštųjų mokyklų studentams, teisininkams praktikams (teisėjams, advokatams, notarams), tarptautinio verslo dalyviams. ĮžangaI skyriusSUTARČIŲ TEISĖS VIENODINIMAS IR ŠALTINIAI 111.1.Kokios yra esminės europos sutarčių teisės vienodinimo perspektyvos: argumentai už ir prieš1.2.Kokią įtaką europos sutarčių teisės vienodinimo procesai daro lietuvos sutarčių teisės raidai?II skyriusSutarties SAMPRATA2.1.Ar egzistuoja universali sutarties teorija, galinti paaiškinti sutarties esmę?2.1.1.Pagrindiniai klausimai, kuriuos kelia šiuolaikinė Europos sutarčių teisė2.1.2.Sutarties privalomumas2.1.2.1.Sutarties privalomumas bendrojoje teisėje – abstrakčios naudos (consideration) doktrina2.1.2.2.Sutarties privalomumas Prancūzijos teisėje – sutarties pagrindo (cause) doktrina2.1.3.Sutarties samprata soft law instrumentuose2.1.4.Trys sutarties sampratos2.1.4.1.Sutartis kaip savanoriškas prievolės prisiėmimas2.1.4.2.Sutartis kaip abipuse nauda grįstas sandoris (bargain)2.1.4.3.Sutartis kaip savanoriškas prievolės prisiėmimas, paremtas pakankamu pagrindu (causa)2.2.Kokia sutarties samprata grindžiama Lietuvos sutarčių teisė?III skyriusIKISUTARTINIAI SANTYKIAI. PRELIMINARIOJI SUTARTIS3.1.Kas yra ikisutartiniai santykiai, kokia jų reikšmė ir atsakomybė už ikisutartinių pareigų pažeidimą?3.2.Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika, konfidencialumo pareiga3.3.Preliminarioji sutartis3.3.1.Kokie reikalavimai keliami preliminariosios sutarties turiniui?3.3.2.Kokia forma turi būti sudaroma preliminarioji sutartis?3.3.3.Ar preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas?3.3.4.Ar galima reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį natūra?3.3.5.Ar kyla atsakomybė už preliminariosios sutarties pažeidimą?3.3.6.Kokia yra atlygintinų nuostolių už preliminariosios sutarties nevykdymą apimtis?IV skyriusSutarties sudarymas4.1.Ar kiekvienas pasiūlymas sudaryti sutartį gali būti laikomas oferta?4.2.Ofertos teisinė prigimtis4.3.Ar oferentas privalo laikytis pateiktos ofertos? Ar oferta gali būti atšaukta? Kokios teisinės pasekmės kyla neteisėtai atšaukus ofertą?4.4.Kokiais atvejais oferta pasibaigia (netenka galios)?4.5.Ar akceptas gali būti išreikštas tylėjimu?4.6.Ar sutarties sudarymo momentui konstatuoti pakanka nustatyti akcepto pateikimą oferentui? Ar egzistuoja kiti sutarčių sudarymo modeliai?V skyriusSutarties FORMA5.1.Ar forma yra būtinas sutarties elementas? Kokias funkcijas atlieka įstatyme įtvirtinti sutarčių formos reikalavimai?5.2.Kokios teisinės pasekmės kyla nesilaikius formos reikalavimų?VI skyriusAtstovavimas6.1.Kas yra atstovas?6.1.1.Ar juridinio asmens organai yra atstovai?6.2.Veikimas kito asmens vardu6.2.1.Tiesioginis ar atskleistas atstovavimas?6.2.2.Kas atsitinka, jei atstovas atsisako atskleisti atstovaujamojo asmenį?6.3.Veikimas kito asmens interesais6.3.1.Atstovo pareiga laikytis atstovaujamojo instrukcijų6.3.2.Interesų konfliktas6.3.2.1.Kada egzistuoja interesų konflikto prezumpcija?6.3.2.2.Atstovaujamojo interesų apsauga6.3.2.2.1. Kada sandoris, sudarytas esant interesų konfliktui, galios?6.4.Kokios yra sandorio, sudaryto be įgaliojimų arba juos viršijus, pasekmės?6.5.Asmuo, veikiantis savo vardu – netiesioginis atstovas6.6.Įgaliojimų apimties klausimai6.6.1.Numanomų ir tariamų įgaliojimų skirtumai6.6.1.1. Tariamas atstovavimas6.6.1.2. Numanomas atstovavimas6.7.Įgaliojimų trukmė6.7.1.Neatšaukiamas įgaliojimas6.8. PerįgaliojimasVII skyriusSutarčių aiškinimas7.1.Kodėl reikia aiškinti šalių sudarytą sutartį, jei šalys savo nuožiūra gali laisvai sudaryti sutartis ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, remiantis sutarties laisvės principu?7.1.1.Protingo asmens, analogiško sutarties šalims, samprata7.1.2.Susijusios aplinkybės7.1.3.Contra proferentem taisyklė7.1.4.Pirmenybės teikimas šalių suderintoms sąlygoms7.1.5.Sutarties sąlygų aiškinimas visos sutarties kontekste7.1.6.Kalbų neatitikimai7.1.7.Sutarties spragų užpildymasVIII skyriusSutarties NEGALIOJIMAS8.1.Ar šiuolaikinėje sutarčių teisėje išlieka aktualus negaliojančių sutarčių skirstymas į niekines ir nuginčijamas (absoliučiai ir santykinai negaliojančias)?8.2.Sutarties negaliojimas ir kiti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai8.3.Ar simuliacija yra sutarčių negaliojimo pagrindas? Kokios yra simuliacijos teisinės pasekmės sutarties šalims ir tretiesiems asmenims?8.3.1.Simuliacijos motyvai8.3.2.Simuliacinių sandorių rūšys8.3.3.Simuliuojama šalių valia – sandoris grynai fiktyvus8.3.4.Simuliuojamas sutarties pagrindas (causa) arba sandorio rūšis