Vladimiras Nabokovas (1899-1977) - rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą rašytojui pelnė romanas Lolita.

Knygoje pasakojama apie liguistą literatūros profesoriaus ir intelektualo meilę vos paauglystės slenkstį peržengusiai mergaitei. Profesorius Humbertas Humbertas paauglystėje patiria tragišką meilę, žūva jo mylimoji Anabelė. Net ir sulaukęs brandaus amžiaus jis ilgisi trylikametės mylimosios ir jos bruožų ieško kiekvienoje nimfetėje. Anabelės įsikūnijimą Humbertas suranda dvylikametėje Lolitoje. Įsiliepsnoja beprotiška aistra, kuri galų gale pražudo ir Humbertą, ir pačią Lolitą.

Tai romanas apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bet labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė gyvybę net dviem filmams - pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrickas, 1997 metais – Andrianas Lyne'as.

„Lolita“ – tragikomedija, žavinti ne tik pagrindinio veikėjo jausmų stiprumu, bet ir savo išradingu stiliumi. Kalambūrai, žodžių žaismas, stilistinės figūros Lolitoje liejasi kaip iš gausybės rago. Ironiška Nabokovo akis atskleidžia mums ne tik aistros istoriją, bet ir margą JAV gyvenimo ir gamtos panoramą. Kai kurie Nabokovo kūrybos tyrinėtojai net mano, kad Humbertas Humbertas simbolizuoja senąją Europos kultūrą, sužavėtą ir suvedžiotą jaunos ir agresyvios Amerikos – Lolitos.

Trečioji pataisyta laida.