Tai knyga apie sovietines nuodėmes, klaidas, prieštaravimus ir susitaikymą su vaikystės laiku, peraugančiu į brandžius apmąstymus. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra prieštaringas, tačiau Dievo tam ir duota stiprybė, kad išdrįstume ir privalėtume ir žmones, ir daiktus pavadinti tikraisiais vardais, tuo labiau, kai mano kartos totalitarizmo patirtis niekada nebuvo palanki išmintingiems ar tolerantiškiems požiūriams... (Janina Survilaitė)

Rašytoja pasakoja apie savo kartos našlaičių – nužudytų mokytojų vaikų likimus, atskleidžia Raseinių krašto praeitį ir žmones. J. Survilaitės prosenelis Vincentas Bakutis buvo tautosakininko M. Davainio-Silvestraičio talkininkas; senelis – garsus knygnešys Martynas Survila; tėvas Jonas Survila – Nepriklausomos Lietuvos mokytojas, Raseinių krašto šviesuolis, sušaudytas Orenburgo kalėjime; brolis Algirdas – Sibiro tremtinys. Artimas kaimynas Marcelijus Martinaitis kilęs iš gretimo Paserbenčio, Survilaitė – iš jo Kukučio Žuveliškių.