Šeštajame Lietuvos istorijos tome "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais)" aptariamas ilgasis Lietuvos istorijos XVII amžius, beveik sutampantis su Baroko epocha Lietuvos istorijoje, Lietuvos valstybingumo raida, pastangos apginti Lietuvos valstybinio savarankiškumo raiškos erdvę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą su Lenkijos Karalyste bendroje unijinėje valstybėje.

Daug dėmesio skiriama valstybės teritorinei raidai, demografiniams procesams, stiprėjusioms valdymo institucijų krizės apraiškoms, Lietuvos visuomenės luominės sanklodos, konfesinės ir etnolingvistinės sudėties pokyčiams. Apibūdinamos esminės permainos geopolitinėje aplinkoje, kurioje teko gyvuoti Lietuvos ir Lenkijos valstybei, XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje pretendavusiai į regioninę hegemoniją, o aptariamo laikotarpio pabaigoje jau turėjusiai ginti savo suverenumą.