Lietuvos etnologija 22 (31). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 2022

Šio numerio teminio skyriaus „Antropologijos ir etnologijos istoriniai konceptai“ idėja – analizuoti antropologijos ir etnologijos teorijų istorines sąsajas. Antropologė Kamila Gęsikowska iš Katovicų Silezijos universiteto atskleidžia Juliano Ochorowicziaus (1850–1917) rudimentinių požymių teoriją ir jos šaltinius. Ši teorija remiasi psichologiniais konceptais, besisiejančiais su naujausia evoliucine biologija ir antropologija, nagrinėja žmogaus ir jo istorijos vystymąsi. Gęsikowska plačiai aptaria evoliucinę Ochorowicziaus antropologinę prieigą, akademinius kontaktus, palikimą, ryšius su Lietuva. Ji užsimena dėl pozityvizmo perspektyvų Lenkijoje, kurios vėliau pasiekė ir Lietuvą. Evoliucionizmo teorinėms prieigoms prieštarauja kultūrinės-istorinės mokyklos plėtojamo difuzionizmo idėjos.
Lietuvos istorijos instituto etnologė Irma Šidiškienė pristato etnologo Antano Mažiulio (1914–2007) teorines nuostatas, perimtas iš Suomijos kultūrinės-istorinės mokyklos. Atskleidžia, kaip Mažiulis vertino Lietuvoje tarpukariu ir JAV antroje XX a. pusėje periodikoje publikuotus lituanistinius darbus, kaip suprato ir pasitelkęs kritiką kreipė tautotyros (etnologijos) mokslą. Analizuojami Mažiulio recenzijose aptarti terminai ir jo vertinti lituanistinių tyrimų metodai.