Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra nulėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kalų Rūdos, Labanoro-Pabradės, Lavoriškių-Nemenčinės ir Rūdninkų didžiagires – 8 didžiausius Lietuvos miškų masyvus, sudarančius beveik ketvirtadalį visų Lietuvos miškų. Parengėme studiją apie Lietuvos didžiagires, jų susiformavimo istoriją, dabarties charakteristikas bei galimas ateities raidos kryptis.