Vytautas Piesliakas – Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras (1995), nuo 1997 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, remdamasis baudžiamosios teisės, kaip teisės šakos ir mokymo dalyko, sandara, analizuoja ir aiškina naujojo Baudžiamojo kodekso normas, baudžiamosios teisės teorijos (doktrinos) principus ir nuostatas. Leidinyje nagrinėjami baudžiamosios teisės šaltinių, baudžiamųjų įstatymų galiojimo, baudžiamosios teisės principų bei baudžiamosios atsakomybės pagrindų klausimai. Knygos pamatas – naujausia Lietuvos teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų įstatymų aiškinimai. Knyga skiriama ir teisės specialybę studijuojantiems studentams ir teisininkams praktikams, baudžiamuosius įstatymus taikantiems savo kasdieniame darbe. Turinys Pratarmė Pirmas skyriusBAUŽIAMOJI TEISĖ, JOS ŠALTINIAI.BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS IR JO AIŠKINIMAS 1.1. Baudžiamosios teisės samprata ir paskirtis.1.2. Baudžiamosios teisės šaltiniai1.2.1. Baudžiamosios teisės šaltinio samprata1.2.2. Baudžiamasis įstatymas kaip baudžiamosios teisės šaltinis.Baudžiamasis kodeksas ir jo sandara1.2.3. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sandara.Dispozicija ir sankcija1.2.4. Tarptautinės sutartys ir jų reikšmė baudžiamojoje teisėje1.3. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismoteikiamas baudžiamųjų įstatymų aiškinimas kaip baudžiamosios teisės šaltinis Antras skyriusBAUDŽIAMŲJŲ ĮSTATYMŲ RAIDA LIETUVOJE IR BAUDŽIAMOJI POLITIKA 2.1. Baudžiamosios politikos samprata2.2. Baudžiamųjų įstatymų raida Lietuvojepo 1990 metų ir baudžiamoji politika2.2.1. Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pagrindų kūrimas (1990–1994 m.)2.2.2. Baudžiamųjų įstatymų raida 1995–1998 metais2.2.3. Baudžiamųjų įstatymų raida 1999–2003 metais2.3. Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksasir teisiniai baudžiamosios politikos pagrindai Trečias skyriusLIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMŲJŲĮSTATYMŲ GALIOJIMAS LAIKO ATŽVILGIU 3.1. Įvadas3.2. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principai3.3. Nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas ir jo reikšmė3.4. Įstatymo, galiojusio padarant veiką, nustatymas 3.5. Nusikalstamą veiką padarant ir vėliau galiojusių įstatymų palyginimas.Įstatymo, pagal kurįkvalifikuotina nusikalstama veika, nustatymas3.6. Grįžtamasis (atgalinis) baudžiamojo įstatymo galiojimas. „Švelnesnio–griežtesnio“ įstatymo nustatymo problemos 3.6.1. Įstatymo, nustatančio ar naikinančioveikos nusikalstamumą, nustatymas3.6.2. Švelninančio ar griežtinančio asmensbaudžiamumą įstatymo nustatymas 3.6.3. Įstatymo, kitokiu būdu darančio įtaką asmens teisinei padėčiai(ją palengvinančio ar pasunkinančio), nustatymas 3.6.4. Prieštaringo įstatymo taikymas 3.6.5. Tarpinis įstatymas ir jo taikymas 3.7. Veikų perkvalifikavimas, kai priėmus nuosprendįir jam įsiteisėjus pasikeičia įstatymas Ketvirtas skyriusBAUDŽAMAJAME KODEKSE ĮTVIRTINTI BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS PRINCIPAI 4.1. Bendrosios pastabos 4.2. Nusikalstamos veikos sudėtiskaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas 4.3. Teisingumo principas 4.4. Atsakomybės individualizavimo principas 4.5. Šanso principas4.6. Nukentėjusiojo nuožiūros išplėtimo principas4.7. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui ir teismuiatskleidžiant nusikaltimus skatinimo principas Penktas skyriusNUSIKALSTAMA VEIKA IR JOS POŽYMIAI 5.1. Įvadas5.2. Nusikalstamos veikos (nusikaltimoir baudžiamojo nusižengimo) apibrėžimai5.3. Nusikalstamos veikos požymiai5.3.1. Bendrosios pastabos5.3.2. Veikos pavojingumas – nusikalstamos veikos požymis5.3.3. Veikos pavojingumo nustatymas. Nusikalstamų veikų klasifikacija 5.3.4. Veikos draudžiamumas (priešingumas baudžiamajam įstatymui)– nusikalstamos veikos požymis5.3.5. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimoapibrėžimuose nustatytų požymių reikšmė teisinei praktikai5.4. Baudžiamasis nusižengimas kaip nauja nusikalstamos veikos rūšis.Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atskyrimas 5.5. Nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai5.5.1. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų atskyrimas 5.5.2. Nusikalstamų veikų ir administraciniųteisės pažeidimų kolizija ir jos sprendimas5.5.3. Nusikalstamų veikų ir drausminių nusižengimų atskyrimas5.5.4. Nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimų atskyrimas Šeštas skyriusNUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS: SAMPRATA IR POŽYMIAI 6.1. Nusikalstamos veikos sudėtis kaip teisinė pavojingosveikos priešingumo baudžiamajai teisei išraiška.Nusikalstamos veikos sudėties reikšmė Lietuvos baudžiamojoje teisėje 6.2. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai6.3. Nusikalstamos veikos sudėtis ir Baudžiamojo kodeksospecialiosios dalies straipsnio dispozicija6.4. Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys 6.5. Nusikalstamos veikos sudėtis ir kvalifikavimas6.5.1. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo samprata 6.5.2. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas baudžiamajame procese 6.5.3. Nusikalstamų veikų kvalifikavimasir baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės Septintas skyriusOBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES POŽYMIAI 7.1. Objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių sampratair reikšmė kaltininko atsakomybei. Objektyviųjų požymių įrodinėjimas7.2. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėtiespožymiai, apibūdinantys nusikalstamą veiką7.2.1. Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės 7.2.2. Nusikalstamų veikų sudėtys, saugančios kelias vertybes 7.2.3. Pavojinga veika ir jos formos7.2.3.1. Bendrasis pavojingos veikos apibūdinimas7.2.3.2. Veika kaip pavojingas žmogaus poelgis 7.2.3.3. Pavojinga veika kaip kūno judesys 7.2.3.4. Pavojingos veikos raiškos formos 7.2.3.5. Pavojingas veikimas 7.2.3.6. Pavojingas neveikimas.Baudžiamosios atsakomybės už neveikimą sąlygos7.2.4. Baudžiamojo įstatymo numatyti pavojingi padariniai ir jų rūšys7.2.5. Priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ryšys ir jo nustatymas7.2.5.1. Įvadas 7.2.5.2. Objektyvus priežastinio ryšio pobūdis. Priežastys ir padariniai 7.2.5.3. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė ir jos nustatymas7.2.5.4. Būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys ir jo nustatymas 7.2.6. Fakultatyvūs objektyvieji nusikalstamos veikossudėties požymiai, apibūdinantys nusikalstamą veiką 7.3. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai,apibūdinantys asmenį, trauktiną baudžiamojon atsakomybėn 7.3.1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis 7.3.2. Nusikalstamos veikos sudėties požymių, apibūdinančių asmenį,trauktiną baudžiamojonatsakomybėn, bendrasis apibūdinimas 7.3.3. Amžius, nuo kurio kyla fizinių asmenųbaudžiamoji atsakomybė, ir jo nustatymas 7.3.4. Nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio) asmenybė 7.3.5. Fakultatyvūs objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai,apibūdinantys trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį 7.3.6. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas Aštuntas skyriusSUBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES POŽYMIAI 8.1. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėtiespožymių samprata ir reikšmė, šių požymių įrodinėjimas8.1.1. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių samprata8.1.2. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimas 8.1.3. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių reikšmė 8.2. Pakaltinamumas kaip baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Nepakaltinamumo samprata ir požymiai 8.3. Ribotas pakaltinamumas ir jo įtaka nusikalstamos veikos sudėčiai 8.4. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, padarytas apsvaigusnuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 8.5. Kaltė kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis 8.5.1. Kaltės samprata 8.5.2. Kaltės formos nustatymas 8.5.3. Kaltės turinys ir jo nustatymas 8.6. Tyčinė kaltė 8.6.1. Įvadas 8.6.2. Tiesioginė tyčia8.6.2.1. Bendrosios pastabos 8.6.2.2. Tiesioginė tyčia esant materialiai nusikalstamos veikos sudėčiai 8.6.2.3. Tiesioginė tyčia esant formaliai nusikalstamos veikos sudėčiai 8.6.3. Netiesioginė tyčia8.6.4. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia 8.6.5. Neapibrėžta ir netiesioginė tyčia 8.6.6. Afektinė tyčia 8.7. Neatsargi kaltė 8.7.1. Neatsargios kaltės apibūdinimas8.7.2. Nusikalstamas pasitikėjimas8.7.3. Nusikalstamas nerūpestingumas 8.8. Mišri kaltė 8.9. Klaida ir jos įtaka kaltininko atsakomybei8.10. Kazusas ir baudžiamasis teisinis jo vertinimas8.11. Fakultatyvūs subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai