Vytautas Piesliakas – Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras (1995 m.), nuo 1997 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, daugiau kaip septyniasdešimties mokslinių darbų autorius, šioje knygoje analizuoja ir aiškina specifinius baudžiamosios atsakomybės už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias darant dalyvauja keli asmenys, aspektus, taip pat aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę bei nusikalstamų veikų teisinius padarinius. Knygoje remiamasi baudžiamosios teisės teorijos nuostatomis, moksline literatūra ir naujausia Lietuvos teismų praktika, sukaupta taikant 2000 metų Baudžiamojo kodekso nuostatas. Knyga skiriama teisės specialybę studijuojantiems studentams ir teisininkams praktikams, baudžiamuosius įstatymus taikantiems savo kasdienėje veikloje. Turinys Pirmas skyriusBAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS 1.1. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių bendroji charakteristika1.2. Būtinoji gintis1.2.1. Bendroji charakteristika1.2.2. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos1.2.2.1. Būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi1.2.2.2. Būtinoji gintis naudotina tik nuo realaus kėsinimosi1.2.2.3. Būtinoji gintis naudotina tik nuo akivaizdaus kėsinimosi1.2.2.4. Neturi būti peržengtos būtinosios ginties ribos1.3. Nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas1.3.1. Bendroji baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių charakteristika1.3.2. Žalos darymo sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį teisėtumo sąlygos1.4. Profesinių pareigų vykdymas1.5. Būtinasis reikalingumas1.5.1. Bendroji būtinojo reikalingumo charakteristika1.5.2. Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos1.6. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas1.7. Įsakymo vykdymas1.8. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika1.9. Mokslinis eksperimentas Antras skyriusPARENGTINĖ NUSIKALSTAMA VEIKAIR JOS BAUDŽIAMASIS TEISINIS VERTINIMAS 2.1. Parengtinės nusikalstamos veikos samprata ir atsakomybės už ją pagrindai2.2. Parengtinės nusikalstamos veikos stadijos2.2.1. Pasikėsinimo daryti nusikalstamą veiką samprata ir skiriamieji požymiai2.2.2. Rengimasis daryti nusikalstamą veiką, jo požymiai ir baudžiamumas. Atribojimas nuo tyčios iškėlimo aikštėn2.2.3. Pasikėsinimo daryti nusikalstamą veiką atribojimas nuo rengimosi daryti nusikaltimą2.3. Parengtinės nusikalstamos veikos (pasikėsinimo) atribojimas nuo baigtinės nusikalstamos veikos2.4. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas Trečias skyriusKELIŲ ASMENŲ DALYVAVIMAS DARANT NUSIKALSTAMĄ VEIKĄIR JO BAUDŽIAMASIS TEISINIS VERTINIMAS 3.1. Kelių asmenų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formos ir jų baudžiamasis teisinis vertinimas3.2. Bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką požymiai ir baudžiamoji teisinė reikšmė3.3. Bendrininkų rūšys3.4. Vykdytojo atribojimas nuo kitų rūšių bendrininkų3.5. Bendrininkų atsakomybė ir jos pagrindai3.6. Bendrininkavimo formos ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė3.7. Kelių asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką ir bendrininko ekscesas3.8. Prisidėjimas prie nusikalstamos veikos ir baudžiamoji atsakomybė už jį Ketvirtas skyriusNUSIKALSTAMŲ VEIKŲ DAUGETAS 4.1. Nusikalstamų veikų daugeto samprata formos ir teisiniai padariniai4.2. Nusikalstamų veikų sutapties samprata, požymiai ir rūšys4.2.1. Nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas4.2.2. Nusikalstamų veikų sutapties požymiai4.2.2.1. Kelių nusikalstamų veikų padarymas4.2.2.2. Kelių veikų padarymas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį4.2.2.3. Juridinių kliūčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn nebuvimas4.2.3. Idealioji ir realioji sutaptis ir jų atribojimas4.3. Nusikalstamų veikų daugeto (sutapties) atribojimas nuo pavienės nusikalstamos veikos4.3.1. Nusikalstamų veikų sutapties atribojimo nuo pavienės nusikalstamos veikos teorinės problemos4.3.2. Nusikalstamų veikų idealiosios sutapties atribojimas nuo pavienės nusikalstamos veikos4.3.3. Nusikalstamų veikų realiosios sutapties (pakartotinumo)atribojimas nuo tęstinės nusikalstamos veikos Penktas skyriusNUSIKALSTAMOS VEIKOS TEISINIAI PADARINIAI,JŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA.TEISMŲ BAUDŽIAMOJI POLITIKA PO 1990 METŲ 5.1. Baudžiamajame įstatyme numatytų veikų teisinių padarinių bendroji charakteristika5.2. Teismų (praktinė) baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų ir jos tendencijos Šeštas skyriusBAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ 6.1. Įvadas6.2. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimas ir įgyvendinimas6.3. Baudžiamosios atsakomybės turinys ir formos Septintas skyriusDVIGUBOS ATSAKOMYBĖS PROBLEMA LIETUVOS TEISĖJE 7.1. Įvadas7.2. Principo non bis in idem samprata7.3. Dviguba baudžiamoji (administracinė) ir civilinė atsakomybė7.4. Dviguba baudžiamoji atsakomybė už tą pačią nusikalstamą veiką7.5. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už tą pačią veiką7.6. Baudžiamoji ir drausminė atsakomybė už tą pačią veiką7.7. Tarptautinis dvigubos atsakomybės problemos aspektas Aštuntas skyriusBAUSMĖS IR POVEIKIO PRIEMONĖS 8.1. Bausmių ir poveikio priemonių bendroji charakteristika8.2. Bausmės samprata ir paskirtis8.2.1. Bausmės samprata8.2.2. Bausmės tikslai (paskirtis)8.3. Bausmės ir jų sistema8.4. Atskiros bausmių rūšys ir jų charakteristika8.4.1. Viešųjų teisių atėmimas8.4.2. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas8.4.3. Viešieji darbai8.4.4. Bauda8.4.5. Laisvės apribojimas8.4.6. Areštas8.4.7. Laisvės atėmimas8.5. Poveikio priemonės, taikomos dėl padarytos nusikalstamos veikos8.5.1. Baudžiamojo poveikio priemonės8.5.1.1. Bendroji charakteristika8.5.1.2. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys8.5.1.3. Turto konfiskavimas8.5.2. Auklėjamojo poveikio priemonės8.5.3. Priverčiamosios medicinos priemonės Devintas skyriusBAUSMĖS SKYRIMAS 9.1. Bausmės skyrimas kaip teisingumo vykdymo aktas.Įstatymo nuostatų (imperatyvų) ir teismo nuožiūros santykis bausmės skyrimo nuostatose9.2. Bausmės skyrimo pagrindai (taisyklės)9.3. BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir jos reikšmė parenkant ir skiriant bausmę9.4. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų reikšmė skiriant bausmę9.5. Bausmės rūšies parinkimas9.5.1. Bendrosios nuostatos9.5.2. Pirmą kartą teisiamo asmens samprata9.5.3. Nusikaltimo kategorijos įtaka skiriant bausmę9.5.4. Nusikaltimų recidyvas ir jo įtaka skiriant bausmę. Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas9.5.5. Taisyklės išimtys9.6. Skirtinos bausmės dydžio parinkimas.BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų reikšmė renkant bausmės dydį9.6.1. Bendroji BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų charakteristika9.6.2. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio vertinimas9.6.3. Kaltės formos ir tikslų motyvų vertinimas9.6.4. Nusikalstamos veikos stadijos reikšmė skiriant bausmę9.6.5. Asmens kaip bendrininko dalyvavimodarant nusikalstamą veiką formos ir rūšies vertinimas skiriant bausmę9.6.6. Kaltininko asmenybės vertinimas9.6.7. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir jų reikšmė bausmės dydžiui9.6.7.1. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bendroji charakteristika9.6.7.2. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų aiškinimas9.6.7.2.1. Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatymenumatytą veikąir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis9.6.7.2.2. Kaltininkas savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą9.6.7.2.3. Kitos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės9.6.7.3. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės9.7. Skirtinos bausmės dydžio nustatymas9.8. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas ir jo pagrindai9.8.1. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo sąvoka ir būdai9.8.2. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 straipsnis)9.8.3. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas,jei skirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.) Dešimtas skyriusBAUSMĖS SKYRIMAS PADARIUS KELIAS NUSIKALSTAMASVEIKAS IR NAUJĄ NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ NEATLIKUS BAUSMĖSUŽ ANKSČIAU PADARYTĄ NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ 10.1. Bausmės skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas10.1.1. Bausmės skyrimo etapai10.1.2. Bausmės skyrimas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką10.1.3. Bausmių bendrinimas10.1.3.1. Bausmių bendrinimo esmė10.1.3.2. Bausmių bendrinimas bausmių apėmimo būdu10.1.3.3. Bausmių bendrinimas bausmių sudėjimo būdu10.1.3.3.1. Visiškas bausmių sudėjimas ir bausmių keitimas10.1.3.3.2. Dalinis bausmių sudėjimas10.1.3.4. Bausmių bendrinimo problemos teismų praktikoje10.1.3.5. Bausmių bendrinimas taikant kelis bausmių bendrinimo būdus10.1.3.6. Bausmių bendrinimas esant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytoms sąlygoms10.2. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis)10.2.1. Įvadas10.2.2. Bausmės skyrimo etapai10.2.3. Bausmių bendrinimo būdai10.2.4. Problemos, kylančios bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį10.2.5. Bausmės skyrimas, kai vienoje byloje taikomos BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos Vienuoliktas skyriusATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS 11.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinė prigimtis11.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys11.3. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir skiriamieji požymiai11.3.1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata11.3.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės skiriamieji požymiai11.3.2.1. Padaryta nusikalstama veika kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės preliminari sąlyga11.3.2.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai11.3.2.3. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės subjektai ir procesinė forma11.4. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių klasifikacija11.5. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisiniai padariniai11.6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą11.7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo11.8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius11.9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant lengvinančioms aplinkybėms11.10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą11.11. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės11.12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas Dvyliktas skyriusATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS 12.1. Įvadas12.2. Atleidimo nuo bausmės samprata, teisinė prigimtis ir pateisinimas12.3. Atleidimo nuo bausmės rūšys ir jų klasifikacija12.4. Atleidimo nuo bausmės pagrindai ir sąlygos12.5. Institucijos, taikančios atleidimą nuo bausmės, ir atleidimo nuo bausmės procesinė forma12.6. Atleidimo nuo bausmės teisiniai padariniai12.7. Bausmės vykdymo atidėjimas12.7.1. Bendrosios nuostatos ir bausmės vykdymo atidėjimo tvarka12.7.2. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai12.7.3. Bausmės vykdymo atidėjimo laikas ir įpareigojimaibei poveikio priemonės, taikomos atidedant bausmės vykdymą12.7.4. Bausmės vykdymo atidėjimo teisiniai padariniai12.8. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos12.9. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvėsatėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų12.9.1. Bendrosios nuostatos12.9.2. Lygtinio atleidimo nuo bausmės taikymo sąlygos ir pagrindai12.9.3. Elgesio reikalavimai ir teisiniai padariniai12.10. Atleidimas nuo bausmės dėl amnestijos12.11. Atleidimas nuo bausmės dėl Lietuvos Respublikos Prezidento malonės Tryliktas skyriusBAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO TAIKYMO SENATIS 13.1. Baudžiamojo įstatymo taikymo senaties samprata, pateisinimas, juridinė prigimtis ir rūšys13.2. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis13.2.1. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ir taikymo pagrindas13.2.2. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimas kaip senaties taikymo sąlyga13.2.3. Nesislėpimas nuo teisėsaugos institucijų kaip senaties taikymo sąlyga13.2.4. Naujos nusikalstamos veikos nepadarymas kaip senaties taikymo sąlyga13.2.5. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo padariniai13.3. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis13.3.1. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties esmė ir taikymo pagrindas13.3.2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų suėjimas kaip senaties taikymo sąlyga13.3.3. Nevengimas atlikti bausmės kaip senaties taikymo sąlyga13.3.4. Naujos nusikalstamos veikos nepadarymas kaip senaties taikymo sąlyga13.3.5. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo padariniai Keturioliktas skyriusTEISTUMAS BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE 14.1. Teistumo samprata ir baudžiamoji teisinė reikšmė14.1.1. Teistumo samprata14.1.2. Teistumo baudžiamoji teisinė reikšmė14.2. Teistumo išnykimo sąlygos. Teistumo išnykimo terminai ir jų skaičiavimas14.3. Kituose teisės aktuose nustatyta teistumo įtaka asmens teisiniam statusui Penkioliktas skyriusLIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJI JURISDIKCIJA 15.1. Įvadas15.2. Baudžiamosios jurisdikcijos principaiteisės teorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse15.3. Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija dėl Lietuvos Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų. Teritorinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principas15.4. Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija dėl nusikalstamų veikų, padarytų už Lietuvos Respublikos teritorinių ribų. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių padarytos veikos15.4.1. Personaliniu principu pagrįsta baudžiamoji jurisdikcija15.4.2. Apsaugos principu pagrįsta baudžiamoji jurisdikcija15.4.3. Universaliuoju principu pagrįsta baudžiamoji jurisdikcija15.4.4. Atstovavimo principu pagrįsta baudžiamoji jurisdikcija15.4.5. Vėliavos principu pagrįsta baudžiamoji jurisdikcija15.5. Vieta, kurioje padaryta nusikalstama veika, jos nustatymas ir įtaka baudžiamajai atsakomybei15.6. Lietuvos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo problemos15.7. Jurisdikcijos atsisakymas