„Egzodo archyvo“ serijos knyga, kurią sudaro mokslinė studija ir archyvinis priedas. Studijoje analizuojama lietuvių rašytojų tremtinių draugijos veikla, kultūrinė spauda, literatūros antologijos ir metraščiai, literatūriniai rašytojų tremtinių draugijos dokumentai ir rašytojų laiškai, atskleidžiantys Vokietijos DP stovyklų laikotarpio kultūrinio gyvenimo detales, spaudos ir knygų leidybos ypatybės.

Pasirinktas tyrinėjimo objektas – literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945–1950 m. iki šiol nebuvo plačiau tyrinėtas nei Lietuvoje, nei išeivijoje. Egzilio literatūrai skirtos istorijos šį laikotarpį aptardavo vienu kitu aspektu, neišskirdamos iš bendrojo egzilio kultūros bei literatūros visumos proceso. Tuo tarpu tai yra pereinamasis laikotarpis egzilyje, išsiskiriantis specifiniais kultūrinio bei literatūrinio gyvenimo bruožais: ypatinga kultūrinių faktų gausa, gebėjimu, nepaisant tragiško gimtinės praradimo ir karo katastrofos išgyvenimų, praturtinti lietuviškąją tradiciją Vakarų kultūros pasiekimais. Prieštaroje tarp praradimo ir išlikimo sukurta literatūra labai nevienodo meninio lygio: šalia žinomų rašytojų ir meniškai brandžių kūrinių itin daug mėgėjiškos literatūros, įkvėptos tautiškų paskatų ir interesų. Laikotarpis netolygus – kūrybingiausi 1946–1947 metai, pradžioje kultūrinį procesą įsikūrimo svetimoje žemėje rūpesčiai, o maždaug nuo 1948 metų – tolimesnė emigracija (Dalia Kuizinienė).