ušviečiama lietuvių literatūros įsijungimo į pasaulinės literatūros procesą eiga ir savitumas. Nagrinėjami lietuvių meninės minties sąlyčiai su lenkų romantizmo ir vokiečių ekspresionizmo srovėmis, su Skandinavijos ir Rytų literatūromis. Aptariamas atskirų lietuvių literatūros žanrų – novelės, istorinio romano, taip pat kultūros motyvų formavimasis pagal nusistovėjusius pasaulinės literatūros modelius. Literatūrinės sąveikos ir kontaktai, determinuoti socialinių ir politinių krašto gyvenimo aplinkybių, knygoje svarstomi lietuvių literatūros raidos vidinių dėsningumų aspektu.