Monografijos tikslas yra išnagrinėti Lietuvos vaidmenį ir Lietuvos specifinių politinių problemų įtaką Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. Lietuvos veiksnys Švedijos politikoje Baltijos šalių atžvilgiu analizuojamas pasitelkiant intersubjektyvią dvišalių santykių perspektyvą, tiriami abiejų pusių – tiek Švedijos, tiek ir Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos – subjektyvūs požiūriai ir vertinimai, labiau išryškinant švediškąją perspektyvą. Monografijoje parodomi Švedijos siekiai palaikyti Baltijos valstybes, tačiau taip pat baimės ir abejonės, svyravimai tarp palankumo ir atsiribojimo Lietuvos atžvilgiu laikotarpiu tarp dviejų imperijų (carinės ir sovietinės) žlugimo. Tyrimui panaudota daug gausios iki šiol mokslinėje literatūroje nenaudotos Švedijos archyvų medžiagos.