Leidinyje pristatomas pilnutinės demokratijos palikimas, Lietuvos politinės minties paveldo dalis, apimanti tarpukario Lietuvos, okupacijos metų, išeivijos ir atgimstančios Lietuvos politinį mintijimą. Pilnutinė demokratija – tai pirmiausia katalikiškos krypties autorių politinius svarstymus vienijanti sąvoka, kuria siekiama moderniai demokratijai suteikti autentišką ir gyvą turinį. Tai iš asmens pirmumo principo kylanti ir savivaldžią visuomenę teigianti demokratija, apimanti ne tik politinę, bet ir socialinę bei kultūrinę sritį. Skirtingai nuo procedūrinės demokratijos, pilnutinė suprantama kaip trijų sričių demokratijos vieningumas, įgalinantis organišką valstybės ir visuomenės jungtį.