Johnas Maxwellas Coetzee (g. 1940) – iš Pietų Afrikos kilęs rašytojas, dažnai lyginamas su Kafka, Nabokovu ir Conradu. Coetzee rašo apie ribinėse situacijose atsidūrusį žmogų, apie moralinio apsisprendimo svarbą ir sunkumą. Dvylikos romanų autorius buvo du kartus apdovanotas Booker premija, bet abu kartus neatvyko jos atsiimti, nes sąmoningai vengia viešumos.

Romano „Lėtas žmogus“ pagrindinį veikėją, vienišą fotografą ir archyvarą Polą Reimentą, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Tolesnis romano veiksmas – Polo bandymas susitaikyti su ta netektimi. Vyras pasisamdo kroatę imigrantę, ją įsimyli ir, trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus, įsivelia į visas triukšmingos, gyvybingos šeimos problemas.

Lyg to būtų negana, ant Polo namų slenksčio išdygsta Elizabeta Kostelo – septintą dešimtį peržengusi rašytoja, kuri paskelbia ultimatumą, priversiantį šį „lėtą žmogų“ pagaliau apsispręsti.

„Lėtas žmogus“ – taip skaidriai ir gerai parašyta knyga, kad skaitant ima šiurpas. Pašiurpsti ir nuo keliamų klausimų. Romanas neatsako nė į vieną iš jų, bet išmuša iš vėžių ir priverčia susimąstyti apie dalykus, kuriuos mes, laikui bėgant, priprantame laikyti akivaizdžiais: meilę, tikėjimą, gyvenimo prasmę.