Vladimiras Uljanovas-Leninas – viena paslaptingiausių, labiausiai mistifikuotų XX a. asmenybių. Daugiau kaip 70 metų Sovietų Sąjungoje oficialiai galiojo tik ciniškai iškreiptas, be saiko pagražintas „revoliucijos vado“ biografijos variantas. Leninas vaizduotas kaip iškilus marksizmo filosofas, neprilygstamas genijus, „pats žmoniškiausias žmogus pasaulyje“. Bet ar tai tiesa?

Akimo Arutiunovo knyga „Leninas be grimo“ teikia progą visai kitaip pažvelgti į svarbiausios komunizmo ikonos – Vladimiro Lenino – asmenybę. Iš knygoje pateiktų dokumentų aiškėja, kad  V. Uljanovas anaiptol nebuvo joks viso pasaulio darbo žmonių globėjas, o už vokiečių specialiųjų tarnybų dosniai teikiamus pinigus Rusijoje riaušes ir sumaištį kurstęs politinis ekstremistas, fanatikas, sėkmingai panaudojęs teroristinį valdžios užgrobimo metodą. Tai jo kaltė, kad po 1917 m. spalio perversmo Rusijoje įsigalėjo viena pačių žiauriausių žmonių engimo formų per visą civilizacijos istoriją.