Sveiki, jums rašo Gilespiai! Taip, čia vėl Andžela. Ar patikėsite, kad po paskutinio mano laiško praėjo metai? Tikiuosi, jums šie dvylika mėnesių buvo puikūs ir dabar laukiate ypatingų Kalėdų švenčių kartu su šeima. Gilespiams metai buvo siaubingi. Regis, niekas nesisekė. Pradėsiu nuo vaikų... Trisdešimt metų kalėdiniai Andželos Gilespi laiškai, siunčiami šeimai ir draugams visame pasaulyje, pasakojo apie šeimos laimėjimus ir džiaugsmus, tryško puikia nuotaika. Bet šiemet Andžela nustebina visus ir save pačią – parašo tiesą. Pasirodo, Gilespių šeima ne tokia ideali, kaip apie ją pasakodavo Andžela. Jos vyras išgyvena amžiaus vidurio krizę. Suaugusios dukterys atsidūrusios bėdoje. O jaunėlis sūnus visą laiką kalbasi su įsivaizduojamu draugu. Andžela vis dažniau prisimena, ką buvo patyrusi iki santuokos ir motinystės (ir svajoja, kas iš to galėtų išeiti), tikrasis gyvenimas jai ima rūpėti vis mažiau... Vis dėlto svajoti reikia atsargiau... Gilespių šeima mėgina švelninti negailestingai atviro laiško pasekmes, bet nutinka siaubingas įvykis, ir jie priversti imtis ryžtingų priemonių... Pirmiausia – susivienyti! „Atviras, nuoširdus, sąmojingas romanas... Juoksitės, raukysitės ir džiaugsitės, kad tai nutiko ne jums.“ – Oprah.com