Rasos Ambraziejienės, „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ autorės, naujoje knygoje byloja padavimų ir pasakų, mitologinių ir etiologinių sakmių atspindžiai, senoviniai papročiai ir apeigos, ženklų ir simbolių prasmės bei reikšmės. Remiantis tūkstantmetėmis tautos šaknimis, supažindinama su protėvių-promočių pasaulėjautos apraiškomis, su gimtosios kalbos stebuklais.

Kitas šios knygos sluoksnis – tai literatūrinis pasakojimas apie senąjį pasaulį, nugrimzdusį praeityje, pamirštą, nutilusį, tačiau vis dar gyvą, tebeglūdintį kažkur ten, girių germės gelmėje. Tai sakmė apie moterį ir materiją. Apie Žemę gimdytoją. Mergelę-Motiną-Senę. Senolę ir promotę, žynę ir saugotoją. Sakmė apie laumes raganas, tebegyvenančias kažkur Dzūkijoje šiandien.