Kūrinyje „Laukų lelija ir padangių paukštis“, plėtodamas vieną savo mėgstamiausių Naujojo Testamento fragmentų, S. Kierkegaardas iškelia kaip pavyzdį paukštį ir leliją: iš jų reikia mokytis, kas yra būti žmogum, mokytis tylėjimo, klusnumo džiaugsmo.