Žinomos lietuvių rašytojos eseistika, sujungianti praeitį ir dabartį, kartais pereinanti į kandžią satyrą, nestokojanti šmaikštaus humoro.

Pasaulis toks baisus ir bukas, kad net juokina; garsi prozininkė Renata Šerelytė su savo juokinga eseistika priverčia pamatyti depresijų apimto pasaulio juokingąją pusę. „Laukiniai mėnesiai“ – tai šmaikštus rašytojo kirtis kasdienybės niūrumui. Ir šiaudas mums, čia besimurdantiems.

Moteris, kuri nekompleksuoja, kad ji moteris, – retas literatūroje atvejis; pasaulis atsiveria netikėtu rakursu, su švelnia ironija ir simpatija, piešiama viskas – nuo Gagarino iki Donelaičio, nuo Arteko iki psichoanalizės, nuo tautinių televizijų marazmo iki teisinių absurdų.

Išmoningai žaidžiama istorijos ir literatūros tradicijomis, smagiai juokiamasi, gal kartais pro ašaras, bet tai jau mūsų dienų humoras – kitaip neišeina.

Lengva pikantiškumo dozė, švelni erotika, kas be ko, miela ir lengva skaityti.

Gintaras Beresnevičius