„Lapė ir kaliošai" - antroji Liudviko Jakimavičiaus knyga. Tai pasaka apie gyvulių nuotykius senoviniame miške, jų verslus ir gudrybes, kurių jiems tenka griebtis bėdai ištikus arba šiaip iš dyko buvimo. Fabula, personažai ir potekstės tampa lengvai atpažįstamos, kai veiksmo vieta persikelia į prieškalėdinį Vilnių, kur pagrindinis personažas - kiškis Bernadetas patiria nuostabių nuotykių. Knyga gali būti skaitoma ir kaip vaikiška gyvulinė pasaka, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė.

Auksinės Bernardeto mintys:- Ne visada atsitinka taip, kaip visi norėtų.- Malonu keliauti pilnomis ausimis pinigų.- Kartais persivalgius sveika pabėgioti.- Laikas dingti yra būtent tas laikas, kada tikrai geriau dingti, negu įsivelti į nenuspėjamas istorijas, galinčias blogai baigtis.- Batukai, kuriuos randame šiukšlių krūvos apačioje, jau nemadingi. nors kiti sako, kad mados sugrįžta.- Tikri draugai visada atsisveikina su ašaromis.