„Laiškas niekada negimusiam kūdikiui“ – tai romanas. Tai Jos pokalbis su įsčiose bręstančiu kūdikiu. Laiškas svarbiausiam Jos gyvenimo žmogui, būsimam vaikui, išduodantis, kad Ji – skausmingo pasirinkimo kryžkelėje.

Stulbinama karjera ar trapi gyvybė, aborto ugnikalniai ar atsakomybės himalajai?.. Drauge nesenka egzistenciniai klausimai: kas yra moteriškumas, kodėl būtent moterys patiria palaimą ir galią suteikti gyvybę; jeigu mano kūdikis galėtų rinktis, ar gimti ir augti kančioje, ar grįžti į nebūtį, tačiau išvengti kančios, ką jis rinktųsi; kiek moteris gali išlikti savanaudiška ir laisva susilaukusi kūdikio?..

Rašytoja O. Fallaci apie knygą: „Ne aš esu knygos moteris. Kad ir kaip ją priminčiau, Ją primena bet kuri šiuolaikinė moteris, kuri gyvena viena, dirba ir mąsto. Štai dėl to, kad kiekviena moteris galėtų su ja susitapatinti, nesuteikiau Jai nei vardo, nei veido, nei adreso, nei amžiaus.“

Beliko parinkti bausmę, o ji buvo akivaizdi: atsisakyti gyventi ir grįžti su tavimi į nebūtį. Ištiesiau į tave rankas. Meldžiau pasiimti mane kartu, atleisti man... Ir tu priėjai ir pasakei man: „Bet aš gi tau atleidžiu, mama. Negrįžk su manimi į nebūtį. Gimsiu kitą kartą.“