Žinomo gamtininko ir publicisto H. Gudavičiaus (g. 1943 m.) dienoraštis – dovana tiek jaunam, tiek patyrusiam skaitytojui. Subtiliai ir giliai aprašytas žmogaus ir gamtos santykis, per amžius nekintantis gamtos ciklas atveria lėto gyvenimo stebuklą. Laiškai išsiskiria jautriu subtilumu, pastabumu, skaidriu pasakojimu. Taip iš mažo kiemo Dzūkijos miškuose veriasi globalaliojo pasaulio problemos, ir kaip atsavara joms suspindi nuostabi ir neišsenkanti gamta.

2008-2012 m. H. Gudavičiaus dienoraščiai nukelia mus į Dzūkijos vienkiemį – gamtos apsuptyje (be telefono, televizoriaus, kompiuterio, po nacionalinį parką važinėjant tik dviračiu, o dažniausiai – vaikštant pėščiomis) veriasi žmonijos prigimties stebėjimas, kasdienis žvilgsnis užkliūva už cikliškų reiškinių, nuo amžių nekintančio gamtos ritmo... Kiek šiandien dar girdime gamtą? Kiek ji mums sesė, o ne tai, ką tenka kęsti pertraukose tarp lindėjimo virtualiame pasaulyje? Lėto tempo, skaidrūs, turtinga kalba ir savitu stiliumi pasižymintys laiškai padeda „prisiliesti“ prie kaimo žmogaus harmonijos su gamta fenomeno. Koks paprastas tada darosi gyvenimo prasmės paaiškinimas: reikia eiti kartu su metų laikais... Tas tikrumas juk yra svarbiau už spalvotą kaleidoskopą.