Vokiečių klasiko Friedricho Schillerio (1759-1805) veikalas atapindi savitą žmogaus, jo kuriamo meno bei su juo siejamo žaidimo koncepsiją. Šioje knygoje Schilleris meną daugiausia aiškina grožiu, regimybe, forma, gyva išvaizda, žaidimu. Menas ir grožis susilieja, tampa laisvės pasireiškimu, laisvės plėtojimo būdu.