Johno Lelando knyga – ypatingas žvilgsnis į senatvę, senėjimo procesus ir seniausius visuomenės narius. Autorius – „The New York Times“ žurnalistas – kiek daugiau nei vienerius metus (18 mėnesių) redakcijos užsakymu vykdė žurnalistinį projektą – stebėjo šešių iš anksto atrinktų itin senų niujorkiečių (trijų moterų ir trijų vyrų) gyvenimą iš arti, tuo pat metu rašydamas apie tai seriją straipsnių savo leidiniui. Jais remiantis ir gimė ši jautri, įžvalgi ir sąmojinga knyga. J. Lelandas ypač pabrėžia, kad vieneri metai senukų draugijoje labai daug ko išmokė jį patį ir gerokai pakeitė jo mąstymą, o kartu – ir gyvenimą. Lietuvių skaitytoją neabejotinai sudomins tai, kad vienas iš šešių senyvų knygos herojų – mums puikiai pažįstamas žymus menininkas, poetas, kino kūrėjas Jonas Mekas (1922–2019).  Kaip aš praleidau metus su šešiais senoliais ir tapau labai, labai laimingas 2015 metais stebėjau šešis žmones, sulaukusius daugiau nei 85-erių Maniau, kad panirsiu į senatvės sunkumus. Anaiptol. Iš jų gavau pamokas, pakeitusias mano gyvenimą. Tai buvo džiaugsmo, valios, ryžto, dėkingumo ir palankumo pamokos. Sužinojau, kaip atgauti fi zines ir dvasines jėgas, kodėl vyresni žmonės yra džiugesni už jaunuolius, kodėl net kalbėdami apie norą mirti jie verčia tave jaustis palaimingai. O svarbiausia – sovokiau: tam, kad išmoktume šias pamokas, nereikia laukti, kol pasensime. John Leland  Iš anglų kalbos vertė Virginija Traškevičiūtė.