„Laikas yra arti. Filotopinės skiautės“ – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Vlado Braziūno atsiminimų knyga, kurioje autorius per esė poetinį teksto audinį grįžtą į savo vaikystę, gimtąjį Pasvalį ir iš naujo pereina per savo nugyvento gyvenimo puslapius.

Knygoje gausu autentiškų intarpų iš įvairaus laikotarpio (pradedant paauglyste) dienraščių, laiškų.

***

Apie šią knygą autorius taip yra rašęs:

Jau maniau: pradėti man per vėlu – galiu ir pro šalį pradėti, bet rašydamas pasijutau, lyg kad rašomas būčiau: debiutanto baimė sutirpo, leidausi patikliai po oniriškos laisvės erdves netikėtas vedžiojamas, žmonės, ypač gal giminės, vietos, ypač gal gimtosios, laikas, ypač slidusis, pagaliau ir kalba, ypač tarmė prigimtoji, – buvo mano vedliai, žengiau jų pėdom it švelniai prilaikomas Vaižganto dvasios, vis pagrumenančios, kad „kaip girtas tvoros“ laikyčiaus savęs, o ne žanro grynumo, užtat proza pati ėmė virsti poezija ir atvirkščiai, tada eseistika ir atvirkščiai, sapno sąsagom sukabinama.