„Labirintas“ (1981) ir „Bokšto statyba“ (1990) – originalios autobiografinės esė. Jų centre, pasak kritikų, ieškantis tiesos žmogus, kuris žino, kad tos tiesos nėra ir kad žmogui apskritai negali būti skiriamas pagrindinis vaidmuo.

Tai – meistriški, brandūs vėlyvojo kūrybos periodo kūriniai, didžiulis epas, subtiliai žaidžiant iš chaoso sukurtas pasaulis, grindžiamas tikėjimu, kiekvienos asmenybės laisve ir savitumu kaip esmine visuomenės egzistavimo sąlyga.

Puiki, nekasdieniška knyga.