Tai šeštoji V. Bubnio kūrinių serijos knyga. Pirmajame romane vaizduojamas kraštotyros muziejaus kolektyvas atėjus naujam direktoriui, kuris savo veikloje vadovaujasi konjunktūriniais pragmatiniais principais ir skambiais žodžiais mėgina pridengti abejingumą darbui, žmonėms.

Antrajame romane pasakojama apie tarybinius laikus, dorų sąžiningų inteligentų šeimą. Jų žingsniai per kasdienybę nelengvi, ypač kai išsisklaido romantinės jaunystės iliuzijos.