Knygoje, remiantis amžininkų atsiminimais ir paties autoriaus liudijimais, įtaigiai pasakojama apie XX a. tikėjimo kankinio, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio kun. Alfonso Lipniūno (1905 03 12-1945 03 28) kitiems atiduotą gyvenimą. Tai mokymosi metai Pumpėnuose (Pasvalio r.) ir Panevėžyje, studijos Kauno kunigų seminarijoje ir Prancūzijoje (Lilis, Paryžius), kunigystės metai tapus Panevėžio vyskupijos Jaunimo centro vadu, aktyvi visuomeninė ir socialinė veikla Vilniuje einant Šv. Jonų bažnyčios kunigo, Universiteto kapeliono, Kunigų seminarijos profesoriaus ir kt. pareigas.

Knyga baigiama pasakojimu apie kun. A. Lipniūno Štuthofe išgyventus dvejus metus nežmoniškų kančių ir paskutines žemiškos kelionės akimirkas Pucke (Lenkija).