Vladimiro Bešanovo „Kruvina Raudonoji armija“ – tai knyga apie 1918 m. sukurtą sovietų kariuomenę ir pragaištingos Stalino „kadrų politikos“ įtaką jos istorijai.

Raudonosios armijos įkūrimo aplinkybes bei jos veiklą autorius nagrinėja daugeliu aspektų. Jau iš pat pradžių tai nebuvo paprasta šalies kariuomenė, o teroristiniams veiksmams prieš savo piliečius dažnai naudota karinė struktūra. Būtent Raudonoji armija dujomis nuodijo sukilusius Tambovo valstiečius, naikino kazokus, plėšė cerkves, degino ištisus kaimus. Siekdama nusikalstamų tikslų ji nevengė jokių priemonių, o pagrindiniai raudonieji vadai ir „didvyriai“: Vorošilovas, Tuchačevskis, Vacietis, Budionas, kurių trumpos biografijos pateiktos knygoje, buvo veikiau galvažudžiai, kriminaliniai nusikaltėliai, o ne tikri kariai.

Knygoje atskleidžiama, kaip 1937–1938 m. vyko karininkų korpuso valymai, kaip diegtas „tinkamų kadrų“ principas. Atsakoma į klausimą, kodėl po pirmųjų vokiečių smūgių 1941 m. vasarą „didžioji ir nenugalimoji“ Raudonoji armija pasirodė esanti niekam tikusi.