Savo klajoklišku romanu „Kraustymaisi“ Miloš Crnjanski nukelia mus į praeitį, tiksliau, į 1744-ųjų pavasarį pelkynuose ir tirštuose rūkuose paskendusią Serbiją, į margą Dunojaus slėnio pasaulį. Skaitytojui siūloma įdėmiai pažvelgti į dar nepažintą vidurio Europos istoriją, perteikiamą per žmonių likimus. Romane pasakojama vieno Habsburgų pajėgų karinio dalinio žygio istorija. Čia vaizduojamą serbų tautos kraustymąsi, laimės ir išganymo paieškas autorius sutapatina su žmogaus likimu, jo vidine kelione ir egzistencijos chaotiškumu. Kraustymaisi, prasidėję toje vietoje, kuri nėra namai, ir pasibaigę grįžimu į svetimą žemę, pranoksta geografinę plotmę – tai lyg amžino ieškojimo simbolis, savęs ir savo vietos suvokimo pasaulyje būtinybė. Ir šiandien, praėjus 90 metų po romano išleidimo originalo kalba, kai senąjį kontinentą vėl užplūdo masinė migracija, ši tema tampa ypač aktuali ir tarsi matoma naujoje šviesoje.