Monografijoje "Kraštovaizdžio konstravimas. Gėlių darželiai Lietuvoje XX a. - XXI a. pradžioje" pristatomas išsamus Lietuvos kraštovaizdžio konstravimo savitumo probleminis tyrimas, kuris yra vienas pirmųjų bandymų kraštovaizdžio konstravimo procesus ir reikšmes analizuoti platesniais ir gilesniais socialiniais kultūriniais aspektais. Remiamasi metodologine nuostata, kad kultūros ir gamtos sąsaja yra neatsiejama. Pasitelkiamos pasauliniame antropologijos mokslo kontekste vyraujančios ir Lietuvos istoriografijai aktualios teorinės kraštovaizdžio sampratos interpretacijos, apibrėžiančios kraštovaizdį kaip neabejotinai svarbią charakteristiką, pilną kultūrinių reikšmių, vienijančių ir apibūdinančių tam tikros bendruomenės istorinį regioną. Iškeliama kraštovaizdžio kaip tam tikros kultūrinės komunikacijos formos idėja, kuriai atstovauja gėlių darželis.