„Štai vienas iš mūsų amžiui būdingų paradoksų: milijonai žmonių, kuriems atrodo neįmanoma tikėti į Dievą, žmogiškuoju tikėjimu aklai paklūsta bet kokiam šarlatanui, turinčiam galimybę naudotis spauda, kino ekranu ar mikrofonu. Žmonės negali patikėti apreikštu Dievo žodžiu, bet patiki viskuo, ką perskaito laikraščiuose. Jie laiko nesąmone, kad Bažnyčia, Šventosios Dvasios vadovaujama ir globojama, atsižvelgdama į doktriną ir dorovę, geba skelbti patikimus pareiškimus apie tai, ką Dievas apreiškė arba ko neapreiškė, bet jie patikės pačiais fantastiškiausiais politinės propagandos tvirtinimais, nors propagandos skleidėjų nesąžiningumas jau tapo visiems žinomas.“