Kad Lietuvos politinis gyvenimas pasiekė valstybės struktūrinės krizės stadiją, manytina, neabejoja daug kas. Prieštarautų nebent tie, kurie šiandien valdžioje. Seimas, kalbant tiesiai, sugriuvęs, Vyriausybė nešvari, o Prezidentūra neveiksni. Kokie žodžiai gali tai pridengti, kokie lūkesčiai gali tai pateisinti?