Prabudau nuo tylaus šnaresio. Atmerkusi akis pamačiau šešėlį, kuris kruopščiai rausėsi po mano daiktus, pasišviesdamas nedideliu žibintuvėliu. Norėjau surikti, bet savisaugos instinktas užčiaupė burną. Virpėdama iš baimės akies krašteliu stebėjau toliau. Vieną akimirką dingtelėjo, kad šis žmogus man gerai pažįstamas, bet niekaip negalėjau prisiminti, kas jis. Nepažįstamasis toliau knaisiojosi po rankinę. Lyg pajautęs mano žvilgsnį, jis staigiai pasisuko į mane. Vos spėjau užsimerkti. Širdis daužėsi kaip patrakusi. Vėl prasimerkiau ir čia mane trenkė žaibas...