Klara pavydžiai stebi garde risnojančius žirgus. Ir stebisi, kodėl ne visos jojikės atrodo laimingos. Jeigu tik būtų jų vietoje! Deja, mama nusuka kalbą į šalį, vos tik mergaitė užsimena apie svajonę išmokti joti. Jos neturi pinigų arkliams, nebeturi niekam po skyrybų. Kai mama praranda darbą, tenka dar labiau susiveržti. Tačiau vieną dieną mama praneša džiugią žinią: ji pradės dirbti kitame laikraštyje, išsinuomos geresnį butą... kitame mieste. Klarai teks palikti mielą kambarį, kurio tapetus galėjo pati išsirinkti, senuosius draugus, tėtį, gyvenantį su nauja šeima. Ir atrasti tai, apie ką taip ilgai svajojo - mielą, veržlų, valiūkišką ponį Sigę, kuris atveria jai kitą pasaulį, padeda susirasti naujų draugų bei pažinti save.