1854 metai. Levkė Magnusen, keturiolikos metų našlaitė, Vengerogės salos gyventoja, kapitono duktė, negali patikėti, kadbuvo pagrobta. 1855-ųjų gegužę ji atsiduria vienuose Maroko rūmuose. Visa jos viltis - turtingas pirklio sūnus Hanribas el Aniilas, kuris pažada padėti mergaitei sugrįžti į tėvynę. Tai vienintelė jos svajonė, nors rūmuose ji apsupta neapsakomos prabangos, gyvena tarsi auksiniame narvelyje. Ji netiki gandais, esą jos gimtąją salą palaidojo potvynis. Kai Hanribas nuo Levkės nusigręžia, jai galvoje sukasi vienintelė mintis: reikia bėgti...