Ši knyga nemoko kurti filmų, nesiūlo jų analizės abėcėlės, nevedžioja po esamų ar buvusių filmų įvairovę. Atspirties tašku ji renkasi klausimą: koks yra kino ir žiūrovo santykis? Kaip, kokiomis juslėmis suvokiame filmus? Į šiuos klausimus Thomas Elsaesseris ir Malte Hageneris siūlo žvelgti per juslių prizmę – per skirtingus būdus, kuriais kinas kreipiasi į žiūrovą (vaizdu, garsu, netgi prisilytėjimu).

Pagal šį juslių žemėlapį dėliodami skirtingas kino teorijas, autoriai supažindina ne vien su kino ir žiūrovo santykio variacijomis, bet ir su įvairiais būdais mąstyti apie kiną – iš skirtingų mokyklų, teorijų, disciplinų perspektyvos.

Kino teorija čia atsiskleidžia kaip dinamiška, kintanti, bet visuomet ieškanti atsakymų į pamatinius klausimus: ką reiškia žiūrėti filmą, kaip ir kodėl tai darome, kaip į mūsų žiūrėjimą atsiliepia pats filmas?