Žmogaus sielos istorija su neišvengiamom jos metamorfozėm, polėkiais ir nuopoliais. Nusileidus iš romantinio jaunystės skrydžio, pasiglemžia daiktiškas "apsukriųjų ir praktiškųjų" pasaulis, plėšroki, grobuoniški jo dėsniai, trypiantys bet kokį dvasingumą. Prisitaikius gyventi "pakalnėje", atrodytų belieka... per kraują išplėšti iš konkurenčių deficitiniai kailinukai. Tačiau - ne tik jie. Aukštybėse tebešmėsčioja kalnų vizija, gal kaip amžinai gyva iliuzija, gal kaip mirštančio ir kaskart prisikeliančio žmoniškumo simbolis.