Džonas Bartas (g. 1930) – JAV literatūros klasikas, intelektualas, išradingas novatorius, unikalios „juodojo humoro" mokyklos įkvėpėjas bei puikus literatūros kritikas. Jo kūryba žavi sąmoju, vaizduotės žaismu, nestandartinėmis situacijomis, smagiais paradoksais ir ironija. „New York Times Book Review“ pavadino jį geriausiu šiuolaikiniu Amerikos rašytoju.

Romanas „Kelio pabaiga" (1958) – vienas iš pirmųjų Bartho šedevrų, stilistika ir tematika artimas 2000 m. lietuviškai išleistai „Plaukiojančiai operai". Kūrinys kupinas gerą modernų džiazą primenančių improvizacijų, autorius eksperimentuoja, mėgina naujai pažvelgti į, jo žodžiais tariant, „išsisėmusias" literatūros formas, atgaivinti jas, perkurti. Šiame kūrinyje, vaizduojant eilinių, niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimus, meistriškai atskleidžiama universali žmogaus drama.

Romano ašis – pagrindinio herojaus Džeko Homerio psichologinis paralyžius, jo gydymas šiurpą keliančioje Remobilizacijos Fermoje ir tragiškas herojaus ryšys su fakulteto, kuriame jis dėsto, kolega bei jo žmona. Tai - bekompromisė žmonių susvetimėjimo atodanga. Pagal šį romaną Aramas Avakianas ir Terry Southemas 1968 m. pastatė filmą, kuris, daugelio kritikų nuomone, pranoksta net Stanley Kubricko ir Arthuro Penno kūrybą.

Johnas Barthas – geriausias šiandienos rašytojas Amerikoje ir vienas geriausių, kokius kada nors esame turėję. New York Times

Išradinga, originalu, įžvalgu ir įdomu... Bartho kūrybai būdingas sąmojus, aiškumas ir didelis meistriškumas... rodomas tiesiogiai ir atvirai. New York Herald Tribūne