nagrinėja proto ir jausmų evoliuciją.

Gilindamasis į tas žmogaus savybes, kurios ne tik padeda išlikti, bet ir

tobulėti, profesorius teigia, kad pastaruosius 40 metų kognityvinė revoliucija,

kurią sukėlė neuromokslas bei dirbtinis intelektas, per mažai dėmesio skyrė

tam, kas nuo seno turėjo didžiulę įtaką minties ir kultūros raidai, – jausmams.

Jis atkreipia dėmesį, kad įprastai žmonijos kultūros evoliucija aiškinama

akcentuojant racionalų problemų sprendimą, intelektą, išradimus, lingvistinius

gebėjimus – nuo ugnies įžiebimo titnagu ir susiręstos pastogės iki technologijų

radimosi. tvirtina, kad viso

to nebūtų pasiekęs vien intelektas. Anot jo, intelektą veikti – patikrinti

rezultatus ir surasti pokyčių link vedantį sprendimą – priverčia jausmai. Jei

nebūtų jausmų, neturėtume meno, muzikos, filosofijos, kultūros, mokslo, meilės,

o jeigu jie visiškai išnyktų, mūsų egzistencijai ateitų galas. Siekdamas

išryškinti jausmų svarbą, Damasio imasi rekonstruoti Visatos atsiradimo ir žmonijos

evoliucijos istoriją pavadindamas tai