Ar pažįsti Gugį? Tikrą girių kauką: gauruotą, nediduką, vikrų, didelėmis akimis. Taip, iš Kaukašlaičio. Tai va – į nuotykius įsivėlė. Kokius? Kipšai pelkėn atsivilko, maumas laumes priviliojo, teko aitvarų ir net žmonių pagalbos prašyti. Geruoju čia nesibaigs!..

„Kaukas Gugis ir kerų karas“ – pasakojimas apie tą laiką, kai ūgteli, ir ant tavo pečių užgriūva atsakomybė: už save, už šeimą, už gentį. Pasaulis staiga tampa nebe juodai – baltai paprastas, o mįslės pasunkėja. Tenka sukąsti dantis, išmokti kautis, pasirinkti. Būna, širdis tempia į vieną pusę, sąžinė – į kitą, būtinybė – į trečią. Ir kaip neprasmegti pelkėje, nekartoti kitų klaidų, nesukelti karo?